Šis paveikslas turi labai šiltą ir ramų charakterį, kurį stengiausi atkurti žemiau esančiame video su vargonų improvizacija. Dominuojanti geltona spalva leidžia manyti, kad tai yra vasara Lietuvos laukuose.

Šioje improvizacijoje naudoju 5/8 metrą ir besisupantį taškuotą Sicilianos (italų šokis) ritmą, tačiau, kad būtų įdomiau, pakeičiau tipišką šiam šokiui metrą iš 6/8 į 5/8. Prancūziškos derminės technikos vargonuose leidžia sukurti daug spalvų.

Šiame ekspresyviame ir spalvingame paveiksle yra pavaizduota biblinė scena, kur Judas bučiuoja Jėzų. Pažiūrėkite video su vargonų improvizacija pagal šį paveikslą. Joje aš stengiausi atkurti šią tamsoką nuotaiką, kurią galite pajausti iš šio paveikslo.

Tam panaudojau kai kurias dermines technikas ir pasitelkiau grigališko choralo Kyrie melodiją, kuri girdisi soliniame balse įvairiose kūrinio dalyse.

Šiame paveiksle yra pavaizduotos daugelis svarbių scenų apie Jėzaus kančią - Judo pabučiavimas, Jėzaus nuplakimas, kryžiaus nešimas ir t.t.

Jėzus kabo ant T formos kryžiaus, virš kurio matosi trikampis su akimimi, čia turbūt simbolizuojantis Dievo Apvaizdą. Paveiksle yra daug figūrų (man pavyko suskaičiuoti 24). Ar atspėsite, ką kiekvienas žmogus reiškia?

Šiame video norėjau sukurti panašią nuotaiką muzikinėmis priemonėmis, kokią galima jausti paveiksle. Tai yra gana dramatiška improvizacija, atlikta gyvai koncerto metu Mosėdžio bažnyčios vargonais. Filme matysite skaidres su įvairiomis paveikslo dalimis su fone girdima muzika, kuri, tikiuosi, padės giliau jį pažinti.

Trečiadienį, 2014 m. sausio 8 d. 17 val. Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31, Vilnius) bus atidaroma prieš pusantrų metų mus palikusio iškilaus Klaipėdos ir Lietuvos menininko, tapytojo ir pedagogo Vido Pinkevičiaus kūrybos paroda „Tapyba – gyvenimas“ (apie 100 tapybos darbų).

Tai bus reta proga vilniečiams ir miesto svečiams susipažinti su šio paslaptingo menininko kūryba, nes jis visą savo gyvenimą atidavė Klaipėdai. Tai buvo vienas iš produktyviausių savo kartos meninininkų, kurio moto dešimtmečius buvo "Nei dienos be linijos". Tai jis ir darė daugiau negu 40 metų iki pat savo mirties.

Šis moto galėtų būti puikus pavyzdys kiekvienam kuriančiam žmogui. Jis nebuvo "savaitgalio tapytojas". Tiesa pasakius, jis savaitgalių neturėjo. Nesvarbu, koks metų laikas, kokia savaitės diena, kokia buvo jo nuotaika ar kokią situaciją gyvenimas jam pametėjo - Pinkevičius kiekvieną dieną (kai tik galėjo) eidavo į dirbtuvę ir dirbdavo savo darbą.

Net kai keliaudavo (ką jis nelabai mėgo daryti), visą laiką su savimi turėdavo kišeninį bloknotą, kuriame nenuilstamai eskizuodavo. Taip jis buvo ištikimas savo Mūzai. Kaip ir kiekvienas didis kūrėjas, ji nelaukdavo Įkvėpimo - Įkvėpimas pas jį atkeliaudavo kiekvieną dieną tiksliai 9 val. ryte, kai jis jau buvo pasiruošęs jį priimti.

Nėra abejonių, jog tapytojas kiekvieną dieną turėdavo nugalėti Pasipriešinimą (Steveno Pressfieldo nuostabus terminas), kad galėtų nenumaldomai daryti tai, kas reikšminga.

Pinkevičius gyveno paprastą ir kuklų gyvenimą. Jam nerūpėjo nei šlovė, nei pinigai. Tai, kas daugelį žmonių neabejotinai būtų palaužę (kūrybinio kelio pradžioje jam buvo tekę susidurti su kritikų ir parodų organizatorių pasipriešinimu ir nenoru eksponuoti jo darbus), jis tik tyliai sau sakydavo: "Aš vis tiek tapysiu".

Paroda veiks iki 2014 m. sausio 31 d. Jeigu tik galite, apsilankykite. Nesvarbu, ar jums patinka jo tapybos stilius, ar ne, vienas dalykas yra tikrai aiškus - iš parodos išeisite jau kitumi žmogumi, nes šio menininko kūryba keičia kiekvieną, kas prie jos prisiliečia. Jo darbai jus pakilės ir įkvėps sekti jo pavyzdžiu.